Prostatitas yra viena iš labiausiai paplitusių vyrų lytinių organų ligų. Vyrų prostatito simptomai ir jo gydymas negali būti savarankiškai nustatyti ir paskirti.
Jei vyrui atsiranda pirmieji prostatito požymiai, jis turi nedelsdamas kreiptis į gydytoją. Net nedidelis diskomfortas, rodantis urogenitalinės sistemos ligos vystymąsi, gali turėti rimtų komplikacijų.
Prostatos forma primena kaštoną. Vyrų prostatos skersinis ilgis – 4 cm, išilginis – 3 cm, storis – 2 cm. Organas susideda iš liaukinio audinio. Viršutinėje dalyje jis yra prijungtas prie šlapimo pūslės, o sėkliniai latakai tęsiasi nuo apatinės dalies.
Prostatos liaukos funkcijos
Prostata arba prostatos liauka atlieka labai svarbią funkciją: gamina sėklinį skystį, kuris susimaišo su sperma ir formuoja spermatozoidus. Erekcijos metu organas veikia kaip vožtuvas, kuris neleidžia šlapimui ištekėti lytinio akto metu.
Dėl prostatoje esančių imunoglobulinų A ir B, taip pat lizocimo (antibakterinio fermento) infekcija negali prasiskverbti į viršutinius šlapimo takus.
Sėklidžių funkcinis pajėgumas priklauso nuo prostatos, todėl sergant šio organo ligomis silpsta vyro lytinė galia, sutrinka spermos gamyba, o tai gali sukelti nevaisingumą.
Kodėl vyrams išsivysto prostatitas?
Prostatitas yra dažna vyrų liga. Žmonės, gyvenantys šaltuose regionuose, kuriuose yra daug drėgmės, yra jautresni tam. Prostatitas atsiranda dėl organizmo hipotermijos, nes šaltis yra predisponuojantis veiksnys skystų sekretų stagnacijai, o tai lemia aktyvų patogeninių mikroorganizmų dauginimąsi.
Prostatitas išsivysto po 30 metų. Esant silpnam imunitetui, ji gali pereiti į lėtinę eigą be ryškių simptomų, todėl vyras nepastebi ligos požymių ir nesikreipia į gydytojus, tačiau su šia liga gyvena daug metų. Kreipkitės į gydytoją tik smarkiai pablogėjus sveikatai. Tai nutinka iki 45-50 metų, kai vyrui diagnozuojama prostatos adenoma, gydymas tampa sudėtingesnis.
Liga – tai gerybinis prostatos auglys, bloginantis vyro gyvenimo kokybę, pamažu intymus intymumas tampa nebeįmanomas. Adenomos gydymas yra tik chirurginis. Ją pašalinus problema išnyksta, tačiau pooperaciniu laikotarpiu būtina griežtai laikytis gydytojo nurodymų, tokiu atveju reabilitacijos procesas bus neskausmingas, o žmogus grįš į visavertį gyvenimą. Reikia saugotis, vengti hipotermijos, ir prostatito simptomai nebesugrįš.
Kokie yra prostatito simptomai
Prostatitas pasireiškia ne iš karto, palaipsniui vystosi organizme. Vyrų ligos požymiai yra apatinės pilvo dalies, supragaktos ir tarpvietės skausmas.
Šie pojūčiai sustiprėja po lytinių santykių. Šlapinimasis tampa pertraukiamas, skausmingas, gali atsirasti nepilno šlapimo pūslės ištuštinimo jausmas. Patologinė būklė ypač pasireiškia naktį, melagingais, skausmingais norais eiti į tualetą. Skausmas atsiranda ir ejakuliacijos metu. Lytinis aktas tampa skausmingas.
Prostatitas turi ūminę ir lėtinę eigą. Ūminėje fazėje ligos simptomai pablogėja, o paciento savijauta smarkiai pablogėja. Pirmieji prostatito požymiai vyrams ūminėje fazėje yra šie:
- pakyla temperatūra;
- atsiranda silpnumas ir kūno skausmai;
- atsiranda šaltkrėtis.
Atliekami tyrimai, paimami laboratoriniai tyrimai, tiriamas šlapimas, sperma, kraujas. Ūminio bakterinio prostatito atveju rodikliai bus aiškiai išreikšti. Esant lėtinei ligos eigai, vyrui ryškesnis padidėjęs dirglumas, nerimas, karštis ir kt. Norint teisingai diagnozuoti ligą, būtina atlikti tyrimą.
Bakterinis prostatitas – tai uždegiminė priešinės liaukos liga, kuri smarkiai pablogina paciento gyvenimo kokybę ir gali sukelti negrįžtamų pasekmių vyrų lytiniuose organuose.
Prostatitas gali būti infekcinis ir sustingęs (neinfekcinis). Infekcinis prostatitas atsiranda dėl infekcijos patekimo į prostatos audinį. Per lytinius organus gali patekti mikrobai, virusai, grybeliai ir bakterijos. Liga gali išsivystyti dėl lėtinio tonzilito, sinusito ar inkstų ligos.
Žmogaus organizme gyvena oportunistiniai mikroorganizmai, kurie gali suaktyvėti nusilpus imuninei sistemai arba esant hipotermijai. Tai Staphylococcus aureus, Escherichia coli, Pseudomonas aeruginosa, Enterococci ir tt Įsiskverbę į prostatą, sukelia ūmų uždegiminį procesą.
Neinfekcinis arba stazinis prostatitas susidaro dėl blogos kraujotakos dubens srityje. Priežastis gali būti nejudrus gyvenimo būdas, dubens pažeidimai, hormoniniai sutrikimai, užsitęsęs seksualinis susilaikymas ar pernelyg aktyvus seksualinis gyvenimas. Rūkymas ir alkoholis neigiamai veikia prostatą.
Kaip gydyti prostatitą
Infekcinio pobūdžio prostatitui gydyti taikoma antibakterinė terapija. Nustačius ligos sukėlėjo tipą, skiriamas tinkamas antibiotikų derinys, kurį pavartojus per trumpą laiką pagerėja sveikata.
Vaistai parenkami tik atlikus laboratorinę analizę ir nustačius ligos sukėlėjo tipą.
Jei liga yra bakterinio pobūdžio, kurioje yra gyvų mikroorganizmų, gydymas be individualiai parinktų antibiotikų bus neveiksmingas.
Sergant prostatitu labai svarbu pasirinkti tinkamą vaistą. Yra medžiagų, kurios negali prasiskverbti į prostatos audinį, ir gydymas jomis bus nenaudingas. Ir yra nemažai antibiotikų, kurie turi nedidelį poveikį. Tik gydytojas gali pasirinkti gydymo taktiką.
Esant ūminėms prostatito formoms, skiriami nesteroidiniai vaistai.
Ūminėje ligos fazėje gali prireikti galingos antibiotiko dozės, kai esant silpniems ligos simptomams, galima naudoti švelnesnę priemonę.
Lėtinėje ligos stadijoje skiriami alfa adrenoblokatoriai. Pacientui gali būti paskirti diuretikai.
Esant infekcinei florai, jis gali prasiskverbti į šlapimo pūslę, o tai sukels ūminio cistito vystymąsi. Gydytojas gali skirti diuretikų ir gerti daug skysčių, kad aktyviai išvalytų šlapimo pūslę.
Sergant prostatitu, pabrinksta prostatos liauka, o patinimui palengvinti vyrui skiriami antiandrogenai. Šie vaistai laikinai sumažina sekrecijos gamybą ir blokuoja kraujotaką. Gali būti paskirtos šalčio klizmos. Jie padeda sumažinti patinimą sergant prostatitu, uždegimu ir mažina kraujotaką. Daugelis gydytojų atsisako vartoti peršalimą, kai liga gydoma antibiotikais, nes pastebi, kad kartu su sulėtėjusia kraujotaka vaistai nepasiekia prostatos audinio ir nėra tinkamo gydymo.
Jei po gydymo kurso nėra klinikinio atsako į antibiotikus, tai turėtų būti priežastis įtarti prostatos abscesą. Norint pašalinti tokią patologiją, reikia naudoti chirurginę intervenciją, kitaip pasekmės gali būti nenuspėjamos.
Dažnai pacientams, sergantiems prostatitu, skiriamas priešinės liaukos masažas, kuris atliekamas per išangę. Tačiau ūminėje ligos fazėje, kai yra uždegimas, patinsta liauka ir progresuoja infekcija, masažas griežtai draudžiamas, nes bakterijos gali lengvai išplisti į šlapimą ir kraują, o tai gali sukelti sepsį, kuris sukelia rimtų pasekmių, įskaitant mirtį.
Sergant sunkiu prostatitu, biopsija neatliekama. Duomenų, gautų pagal kraujo, šlapimo, tepinėlio ir ultragarso tyrimus, pakanka, kad būtų galima teisingai diagnozuoti ir parinkti vaistus gydymui bei paciento būklei palengvinti.
Jei atsiranda prostatito požymių ir simptomų, reikia skubiai kreiptis į urologą arba andrologą. Jis parinks, kokie vaistai tinka pacientui, kad būtų veiksmingai gydoma patologija. Jokiu būdu neturėtumėte savarankiškai gydytis.